Musu namai -- pirmas zodis

Leidykla savo pradzioje nieko neirode. Ji turi tik ketinima ir pareiga jo laikytis. Cia yra musu, aiskiai isreisktas, siems pirmiesiems metams.

Leidziame knygas, kurios susiduria su musu laiku krizemis nedvejodamos -- bet be nevilties. Nei prazuties pranasai, nei lengvo optimizmo prekeiviai: abu savaip uzmerkia akis. Renkames letesni kelia: suprasti pries teisiant ir teigti tik tai, ka galima pagristi.

Trys isipareigojima, del kuriu skaitytojas gali mus patraukti atsakomyben. Pirmiausia faktai: kiekvienas teiginys remiasi patikrinamais saltiniais; ko nezinome, tai sakome. Priestaravimas atskleistas: sazininga knyga parodo, kas priesinasi jos tezei; mes primygtinai reiskiame tuos puslapius, kurie priesinasi. Jokiu pamokslu: rasome ne tam, kad iskiltume virs kitu, o kad butu matoma, ir provokuojame klausimus, o ne primetame atsakymus.

Kodel sios knygos ir kodel dabar? Nes musu amzius kaupia isbandyma po isbandymo, o rusis gali juos atlaikyti tik drisdama ziureti. Tikime -- nepaversdami to dogma -- kad gyvenimas nusipelno buti issaugotas, o gal ir nesamas toliau. Likusia dali pasakysime, kai uzsitarnausime teise.

Pradedame sia vasara, kukliai. Sis tekstas yra tik pirmas zodis; kasmet parasysime nauja, augant namams. Skaitytojas spres, ar laikomes zodzio.

— Les Éditions LAEGIS, 2026